W.M.C.Models 065 Ford Fusion

Autorius Dmitrij Popov

Mastelis: 1 : 25

Lapų skaičius: 12 x A4

Lapų su detalėmis skaičius: 6 1/5

Surinkimo brėžinių skaičius: 17

Sudėtingumas: 3/3

Modelio matmenys: 200 mm x 80 mm x 58 mm

Naujasis sportinis automobilis Ford «Fusion», skirtas NASCAR lenktynėms, pristatytas 2013 metais. Šį automobilį sukonstravo „Roush Fenway Racing“ komanda ir juo lenktyniavo aukščiausiame NASCAR serijos „Sprint Cup“ divizione. Automobilis sukonstruotas naujos kartos sedano Ford „Fusion“ stiliumi ir maksimaliai panašus į civilinę versiją.2012 metais Ford „Fusion“ atliko intensyvius bandymus, o debiutavo 2013 metais Daytona 500 maratono lenktynėse. Automobilį pilotavo Raianas Bleinis. Raianas Bleinis ankstesnės kartos automobiliu Ford „Fusion“, pažymėtu 21 numeriu, laimėjo 14 lenktynių ir užėmė II vietą NASCAR „Sprint Cup“ čempionate 2009 metais. Ford „Fusion“ taip pat pasiekė keletą Daytona International Speedway trasos rekordų, įskaitant ir rato įveikimo laiką NASCAR „Sprint Cup“ lenktynėse.

Vidutinio sudėtingumo gerai suprojektuotas ir puikiai detalizuotas modelis bet kokios patirties modeliuotojams, išskyrus visiškus pradedančiuosius. Modelis, nors ir vidutinio sudėtingumo, suprojektuotas suklijavimui „briauna prie briaunos“ metodu ir yra gana sudėtingas. Tačiau, pasidarius papildomas suklijavimo juosteles iš plono popieriaus, galima smarkiai palengvinti suklijavimo procesą ir tokį modelio variantą be didelių problemų gali pasidaryti net susiklijuoti ir mažos patirties modeliuotojai bei pradedantieji, dirbantys labiau patyrusio kolegos priežiūroje. Galima nedaryti variklio skyriaus detalizavimo ir salono interjero, o langus padaryti nepermatomus, bet tai smarkiai sumažins modelio įspūdingumą ir konkurentabilumą. Tekstinė instrukcija nedidelė ir tik bendros pastabos, grafinė taip pat ne iš didžiausių, bet maksimaliai paaiškinanti visą surinkimo procesą, brėžiniai puikiai pabraižyti, lengvai skaitomi ir informatyvūs. Spalvų atsarga nėra, kur reikalinga, detalės spausdintos dvipuse spauda.

W.M.C.Models 064 Katedros varpinė Vilniuje (Lietuva)

Autorius Denis Sinelnikov

Mastelis: 1 : 150

Lapų skaičius: 16 x A4

Lapų su detalėmis skaičius: 10

Surinkimo brėžinių skaičius: 17

Sudėtingumas: 3/3

Modelio matmenys: 190 mm x 190 mm x 400 mm

Dabartinę savo išvaizdą varpinė įgijo XIX a. pradžioje. 52 m (57 metrai, skaičiuojant kartu su kryžiumi) aukščio varpinė – Vilniaus miesto paveldo objektas. Iš jo atsiveria kvapą gniaužianti panorama, taip pat – trys skulptūros, puošiančios katedros stogą, viena jų vaizduoja šventąjį Kazimierą – miesto globėją. Į varpinę pakilę miesto svečiai gali apžiūrėti varpų ekspoziciją, senąjį miesto laikrodį, patyrinėti istorines varpinės ir katedros vaizdų rekonstrukcijas. Siūlomi ir edukaciniai žaidimai, organizuojamos įvairios ekskursijos, pažintiniai susitikimai. Prieš 600 metų vienas seniausių pastatų Vilniuje atliko gynybinio bokšto funkciją ir tik miestui plečiantis tapo varpine (ypač svarbiu Vilniaus Arkikatedros Bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių elementu), virtusia miesto simboliu. XVII a. viename seniausių ir aukščiausių senamiesčio bokštų įrengtas laikrodis su dviem varpais. Didesnysis varpas iki šiol muša valandas, mažesnysis – jų ketvirčius. Varpinę ne kartą sėmė potvyniai, sovietmečiu Katedra buvo atimta iš tikinčiųjų, ji buvo tapusi paveikslų galerija, o bokštas buvo siejamas tik su laikrodžiu.

Vidutinio sudėtingumo gerai suprojektuotas ir puikiai detalizuotas modelis bet kokios patirties modeliuotojams, išskyrus visiškus pradedančiuosius. Modelis suprojektuotas taip, kad jį galėtų susiklijuoti ir mažos patirties modeliuotojai bei pradedantieji, dirbantys labiau patyrusio kolegos priežiūroje. Dauguma etapų suprojektuoti paprastu ir maksimaliai detalizuotu variantu, langai duoti supaprastinti ir pilnai detalizuoti. Tekstinė instrukcija nedidelė, grafinė taip pat ne iš didžiausių, bet maksimaliai paaiškinanti visą surinkimo procesą, brėžiniai puikiai pabraižyti, lengvai skaitomi ir informatyvūs. Spalvų atsarga yra, bet nedidelė

W.M.C.Models 063 Porsche 936-80

Autorius Dmitrij Popov

Mastelis: 1 : 25

Lapų skaičius: 8 x A4

Lapų su detalėmis skaičius: 4

Surinkimo brėžinių skaičius: 16

Sudėtingumas: 3/3

Modelio matmenys: 187 mm x 76 mm x 45 mm

Modelis vaizduoja „Vegla-Racing-Team Joest-Porsche“ komandos „Porsche 936/80 #004 (Joest)“ automobilį, kuris pirmąją 1982 m. sezono pergalę iškovojo DRM Hockenheim Jim Clark lenktynėse 1982 m. balandžio 4 d., valdomas piloto Bobo Wolleko.

Puikiai detalizuotas ir gerai suprojektuotas vidutinio sudėtingumo modelis bet kokios patirties modeliuotojams. Tik pradedantieji ir mažos patirties modeliuotojai turėtų dirbti labiau patyrusio kolegos priežiūroje ir neskubėti. Modelyje puikiai detalizuotas interjeras, išorės detalizacija, matoma variklio dalis, ratai, bet nėra pokapotinių erdvių detalizavimo. Grafinė instrukcija puiki, tekstinė – tik bendros pastabos. Yra spalvų atsarga.

W.M.C.Models 062 Sturmpanzerwagen Oberschlesien

Autorius Dmitrij Popov

Mastelis: 1 : 25

Lapų skaičius: 28 x A4

Lapų su detalėmis skaičius: 22

Surinkimo brėžinių skaičius: 40

Sudėtingumas: 5/5

Modelio matmenys: 267 mm x 100 mm x 128 mm

„Sturmpanzerwagen Oberschlesien“ (iš vokiečių kalbos išvertus „Aukštutinės Silezijos puolimo tankas“) – vokiečių Pirmojo Pasaulinio karo laikų eksperimentinio tanko projektas. Tankas turėjo keletą labai progresyvių konstrukcinių sprendimų, tačiau dėl Vokietijos pralaimėjimo kare projektas niekada nebuvo įgyvendintas metale. Iki 1918 m. vykusios kovinės operacijos atskleidė daugybę vokiečių sunkiojo tanko A7V trūkumų. Siekdama rasti „sunkiosios lauko virtuvės“ (taip pašiepiamai vadino A7V jų ekipažai) pakaitalą, Vokietijos Karo ministerija paskelbė naujo tanko konstrukcijos konkursą. Jo rezultatas buvo daugybės skirtingų tankų konstrukcijų, tiek sunkiųjų, tiek lengvųjų, atsiradimas 1918 m. Iš visų Karo ministerijai svarstyti pateiktų „sunkiųjų puolimo tankų“ projektų didžiausią susidomėjimą sukėlė „Oberschlesien“ („Aukštutinės Silezijos“) projektas, kurį parengė bendrovė „Oberschlesishe Huttenwerke“ („Aukštutinės Silezijos plieno gamyklos“). Tankas, kurio kovinis svoris siekė 19 tonų, buvo ginkluotas 57 mm patranka ir dviem kulkosvaidžiais besisukančiuose bokšteliuose. Tanko korpusą saugojo 10–14 mm šarvai, kurie patikimai apsaugojo 5 žmonių įgulą nuo kulkų ir skeveldrų, o 180 arklio galių variklis kovinei mašinai leido išvystyti iki 16 km/h greitį. Originali važiuoklė užtikrino gerą pravažumą bet kokiomis sąlygomis. Toks perspektyvus projektas pagrįstai patraukė vadovybės dėmesį, ir 1918 m. spalio 5 d. „Oberschlesishe Huttenwerke“ įmonė gavo užsakymą pagaminti du prototipus. Siekdama paspartinti darbą, po savaitės bendrovė nusprendė sukurti kovos mašiną „Oberschlesien II“, kurioje buvo naudojama jau esama „Holt-Caterpillar“ važiuoklė. Tačiau nei „Oberschlesien“, nei „Oberschlesien II“ niekada nepaliko gamyklų cechų – 1918 m. lapkričio 11 d. Pirmasis Pasaulinis karas baigėsi Vokietijos pralaimėjimu. Nors „Oberschlesien“ tankas niekada nebuvo pagamintas, jis yra svarbus etapas pasaulinėje tankų gamybos istorijoje. To priežastis pirmiausia yra tai, kad kūrėjai naudojasi daugybe konstrukcinių sprendimų, kurie vėliau tapo klasika. Visų pirma, „Oberschlesishe Huttenwerke“ konstruktoriai pirmieji pasiūlė montuoti sunkiojo tanko ginkluotę tik bokšteliuose, o daugiabokštė konstrukcija, pirmą kartą pasiūlyta šiame tanke, buvo aktyviai naudojama visame pasaulyje 1930-aisiais. Po karo, remdamasi šiuo projektu, Vokietija sukūrė tanką „Panzerkampfwagen Neubaufahrzeug“.