W.M.C.Models 065 Ford Fusion

Autorius Dmitrij Popov

Mastelis: 1 : 25

Lapų skaičius: 12 x A4

Lapų su detalėmis skaičius: 6 1/5

Surinkimo brėžinių skaičius: 17

Sudėtingumas: 3/3

Modelio matmenys: 200 mm x 80 mm x 58 mm

Naujasis sportinis automobilis Ford «Fusion», skirtas NASCAR lenktynėms, pristatytas 2013 metais. Šį automobilį sukonstravo „Roush Fenway Racing“ komanda ir juo lenktyniavo aukščiausiame NASCAR serijos „Sprint Cup“ divizione. Automobilis sukonstruotas naujos kartos sedano Ford „Fusion“ stiliumi ir maksimaliai panašus į civilinę versiją.2012 metais Ford „Fusion“ atliko intensyvius bandymus, o debiutavo 2013 metais Daytona 500 maratono lenktynėse. Automobilį pilotavo Raianas Bleinis. Raianas Bleinis ankstesnės kartos automobiliu Ford „Fusion“, pažymėtu 21 numeriu, laimėjo 14 lenktynių ir užėmė II vietą NASCAR „Sprint Cup“ čempionate 2009 metais. Ford „Fusion“ taip pat pasiekė keletą Daytona International Speedway trasos rekordų, įskaitant ir rato įveikimo laiką NASCAR „Sprint Cup“ lenktynėse.

Vidutinio sudėtingumo gerai suprojektuotas ir puikiai detalizuotas modelis bet kokios patirties modeliuotojams, išskyrus visiškus pradedančiuosius. Modelis, nors ir vidutinio sudėtingumo, suprojektuotas suklijavimui „briauna prie briaunos“ metodu ir yra gana sudėtingas. Tačiau, pasidarius papildomas suklijavimo juosteles iš plono popieriaus, galima smarkiai palengvinti suklijavimo procesą ir tokį modelio variantą be didelių problemų gali pasidaryti net susiklijuoti ir mažos patirties modeliuotojai bei pradedantieji, dirbantys labiau patyrusio kolegos priežiūroje. Galima nedaryti variklio skyriaus detalizavimo ir salono interjero, o langus padaryti nepermatomus, bet tai smarkiai sumažins modelio įspūdingumą ir konkurentabilumą. Tekstinė instrukcija nedidelė ir tik bendros pastabos, grafinė taip pat ne iš didžiausių, bet maksimaliai paaiškinanti visą surinkimo procesą, brėžiniai puikiai pabraižyti, lengvai skaitomi ir informatyvūs. Spalvų atsarga nėra, kur reikalinga, detalės spausdintos dvipuse spauda.

W.M.C.Models 064 Katedros varpinė Vilniuje (Lietuva)

Autorius Denis Sinelnikov

Mastelis: 1 : 150

Lapų skaičius: 16 x A4

Lapų su detalėmis skaičius: 10

Surinkimo brėžinių skaičius: 17

Sudėtingumas: 3/3

Modelio matmenys: 190 mm x 190 mm x 400 mm

Dabartinę savo išvaizdą varpinė įgijo XIX a. pradžioje. 52 m (57 metrai, skaičiuojant kartu su kryžiumi) aukščio varpinė – Vilniaus miesto paveldo objektas. Iš jo atsiveria kvapą gniaužianti panorama, taip pat – trys skulptūros, puošiančios katedros stogą, viena jų vaizduoja šventąjį Kazimierą – miesto globėją. Į varpinę pakilę miesto svečiai gali apžiūrėti varpų ekspoziciją, senąjį miesto laikrodį, patyrinėti istorines varpinės ir katedros vaizdų rekonstrukcijas. Siūlomi ir edukaciniai žaidimai, organizuojamos įvairios ekskursijos, pažintiniai susitikimai. Prieš 600 metų vienas seniausių pastatų Vilniuje atliko gynybinio bokšto funkciją ir tik miestui plečiantis tapo varpine (ypač svarbiu Vilniaus Arkikatedros Bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių elementu), virtusia miesto simboliu. XVII a. viename seniausių ir aukščiausių senamiesčio bokštų įrengtas laikrodis su dviem varpais. Didesnysis varpas iki šiol muša valandas, mažesnysis – jų ketvirčius. Varpinę ne kartą sėmė potvyniai, sovietmečiu Katedra buvo atimta iš tikinčiųjų, ji buvo tapusi paveikslų galerija, o bokštas buvo siejamas tik su laikrodžiu.

Vidutinio sudėtingumo gerai suprojektuotas ir puikiai detalizuotas modelis bet kokios patirties modeliuotojams, išskyrus visiškus pradedančiuosius. Modelis suprojektuotas taip, kad jį galėtų susiklijuoti ir mažos patirties modeliuotojai bei pradedantieji, dirbantys labiau patyrusio kolegos priežiūroje. Dauguma etapų suprojektuoti paprastu ir maksimaliai detalizuotu variantu, langai duoti supaprastinti ir pilnai detalizuoti. Tekstinė instrukcija nedidelė, grafinė taip pat ne iš didžiausių, bet maksimaliai paaiškinanti visą surinkimo procesą, brėžiniai puikiai pabraižyti, lengvai skaitomi ir informatyvūs. Spalvų atsarga yra, bet nedidelė

W.M.C.Models 063 Porsche 936-80

Autorius Dmitrij Popov

Mastelis: 1 : 25

Lapų skaičius: 8 x A4

Lapų su detalėmis skaičius: 4

Surinkimo brėžinių skaičius: 16

Sudėtingumas: 3/3

Modelio matmenys: 187 mm x 76 mm x 45 mm

Modelis vaizduoja „Vegla-Racing-Team Joest-Porsche“ komandos „Porsche 936/80 #004 (Joest)“ automobilį, kuris pirmąją 1982 m. sezono pergalę iškovojo DRM Hockenheim Jim Clark lenktynėse 1982 m. balandžio 4 d., valdomas piloto Bobo Wolleko.

Puikiai detalizuotas ir gerai suprojektuotas vidutinio sudėtingumo modelis bet kokios patirties modeliuotojams. Tik pradedantieji ir mažos patirties modeliuotojai turėtų dirbti labiau patyrusio kolegos priežiūroje ir neskubėti. Modelyje puikiai detalizuotas interjeras, išorės detalizacija, matoma variklio dalis, ratai, bet nėra pokapotinių erdvių detalizavimo. Grafinė instrukcija puiki, tekstinė — tik bendros pastabos. Yra spalvų atsarga.

W.M.C.Models 062 Sturmpanzerwagen Oberschlesien

Autorius Dmitrij Popov

Mastelis: 1 : 25

Lapų skaičius: 28 x A4

Lapų su detalėmis skaičius: 22

Surinkimo brėžinių skaičius: 40

Sudėtingumas: 5/5

Modelio matmenys: 267 mm x 100 mm x 128 mm

„Sturmpanzerwagen Oberschlesien“ (iš vokiečių kalbos išvertus „Aukštutinės Silezijos puolimo tankas“) – vokiečių Pirmojo Pasaulinio karo laikų eksperimentinio tanko projektas. Tankas turėjo keletą labai progresyvių konstrukcinių sprendimų, tačiau dėl Vokietijos pralaimėjimo kare projektas niekada nebuvo įgyvendintas metale. Iki 1918 m. vykusios kovinės operacijos atskleidė daugybę vokiečių sunkiojo tanko A7V trūkumų. Siekdama rasti „sunkiosios lauko virtuvės“ (taip pašiepiamai vadino A7V jų ekipažai) pakaitalą, Vokietijos Karo ministerija paskelbė naujo tanko konstrukcijos konkursą. Jo rezultatas buvo daugybės skirtingų tankų konstrukcijų, tiek sunkiųjų, tiek lengvųjų, atsiradimas 1918 m. Iš visų Karo ministerijai svarstyti pateiktų „sunkiųjų puolimo tankų“ projektų didžiausią susidomėjimą sukėlė „Oberschlesien“ („Aukštutinės Silezijos“) projektas, kurį parengė bendrovė „Oberschlesishe Huttenwerke“ („Aukštutinės Silezijos plieno gamyklos“). Tankas, kurio kovinis svoris siekė 19 tonų, buvo ginkluotas 57 mm patranka ir dviem kulkosvaidžiais besisukančiuose bokšteliuose. Tanko korpusą saugojo 10–14 mm šarvai, kurie patikimai apsaugojo 5 žmonių įgulą nuo kulkų ir skeveldrų, o 180 arklio galių variklis kovinei mašinai leido išvystyti iki 16 km/h greitį. Originali važiuoklė užtikrino gerą pravažumą bet kokiomis sąlygomis. Toks perspektyvus projektas pagrįstai patraukė vadovybės dėmesį, ir 1918 m. spalio 5 d. „Oberschlesishe Huttenwerke“ įmonė gavo užsakymą pagaminti du prototipus. Siekdama paspartinti darbą, po savaitės bendrovė nusprendė sukurti kovos mašiną „Oberschlesien II“, kurioje buvo naudojama jau esama „Holt-Caterpillar“ važiuoklė. Tačiau nei „Oberschlesien“, nei „Oberschlesien II“ niekada nepaliko gamyklų cechų – 1918 m. lapkričio 11 d. Pirmasis Pasaulinis karas baigėsi Vokietijos pralaimėjimu. Nors „Oberschlesien“ tankas niekada nebuvo pagamintas, jis yra svarbus etapas pasaulinėje tankų gamybos istorijoje. To priežastis pirmiausia yra tai, kad kūrėjai naudojasi daugybe konstrukcinių sprendimų, kurie vėliau tapo klasika. Visų pirma, „Oberschlesishe Huttenwerke“ konstruktoriai pirmieji pasiūlė montuoti sunkiojo tanko ginkluotę tik bokšteliuose, o daugiabokštė konstrukcija, pirmą kartą pasiūlyta šiame tanke, buvo aktyviai naudojama visame pasaulyje 1930-aisiais. Po karo, remdamasi šiuo projektu, Vokietija sukūrė tanką „Panzerkampfwagen Neubaufahrzeug“.

W.M.C.Models 061 Sportinis automobilio modelis Nissan 370 VRZ  

Autorius Denis Mokhovcov

Mastelis: 1: 25

Lapų skaičius: 12

Lapų su detalėmis skaičius: 7 1/3

Surinkimo brėžinių skaičius: 26

Sudėtingumas: 3/5

Modelio matmenys: 174 mm x 84 mm x 47 mm

«Nissan» 370Z (kėbulo kodas – Z34) – „Nissan Motors“ pagamintas sportinis automobilis. Japonijoje serija žinoma kaip „Fairlady Z“. Naujausios kartos gamybos modelis buvo pristatytas Los Andžele 2008 m. lapkričio 19 d., pardavimai prasidėjo 2009 m. pradžioje. Japoniškas sportinis automobilis pasirodė Rusijoje praėjus metams po debiuto automobilių parodoje, tai yra 2009 m.

Modelis, nors ir nėra iš sudėtingiausių dešimtuko, bet jo kėbulo dažymo margumas pareikalaus padidinto kruopštumo padažant detalių briaunas ir suderinant spalvas ant skirtingų susiliečiančių detalių. Šis modelis yra 2022 m. RDS („Russian Drift Series“) čempiono Arkadijaus Caregradcevo «Nissan» 370VRZ kopija. Modelyje puikiai detalizuotas salono interjeras, ratai, išorės detalės,. Variklio skyrius ir bagažinė nedetalizuota, detalės ant automobilio dugno tik nupieštos ir tai nelabai aiškiai. Galima montuoti dviejų tipų stiklus, pirmasis – iš nubraižytų detalių, o antrasis – išspaustas pagal pasigamintą formą iš plono plastiko stiklų komplektas. Taip pat yra dviejų tipų diskai: paprasta versija ir sudėtingesnė. Modelis bet kokios patirties modeliuotojams, tik mažiau patyrusiems rekomenduojama dirbti labiau patyrusiam kolegai prižiūrint ir nedaryti permatomų kabinos stiklų bei salono interjero. Pabandyti reikia — jei viską išeis padaryti — VALIO!!!

W.M.C.Models 060 PT-76 — TSRS/ Rusijos lengvasis plaukiojantis tankas

Autorius Aleksandr Fabrichny 

Mastelis: 1 : 25

Lapų skaičius: 36 x A4

Lapų su detalėmis skaičius: 23

Surinkimo brėžinių skaičius: 184

Sudėtingumas: 5/5

Modelio matmenys: 323 mm x 132 mm x 102 mm

  „PT-76“ — tarybinis lengvasis plaukiojantis tankas, sukonstruotas pokario periode Čeliabinsko traktorių gamyklos Konstruktorių biure (KB) 1949 – 1950 metais. Kovinės mašinos amfibijos sukonstravimas buvo labai svarbus TSRS dėl karo su Vakarais galimybės: karo veiksmų atveju Raudonajai Armijai būtų reikėję įveikti nemažai upių ir pelkynų Europoje, kas būtų sudarę nemažai sunkumų. „Objektas 740 ( «Объект 740»), parodęs puikius rezultatus bandymų 1950-ais metais metu, buvo priimtas ginkluotėn PT-76 žymėjimu. Kovinė mašina ne kartą modernizuota: 1959 – 1967 metais gaminta versija „PT-76B“, kuri skyrėsi sumontuota modernizuota 76 mm kalibro patranka D-56TC su dviejų plokštumų stabilizatoriumi. Viso 1951 – 1967 metais pagaminta 3039 visų modifikacijų „PT-76“ tanko vienetų, iš jų 1200 buvo „PT-76B“. Šios mašinos buvo daugybės pasaulio šalių armijų ginkluotėje ir yra dar ir šiandien. Tankai „PT-76“ naudoti daugelyje šiuolaikinių ginkluotų konfliktų: Vietnamo, Šešių dienų, Čečėnijos, Jugoslavijos ir Irako karuose. 

Nedidelis, puikiai suprojektuotas ir gausiai detalizuotas Rusijos lengvojo plaukiojančio tanko iš Čėčėnijos karo laikų sudėtingas modelis išvaizdžiu dėmėtu kamufliažu. Modelyje puikiai detalizuotas kovinis korpuso ir bokšto skyrius, mechaniko- vairuotojo darbo vieta, važiuoklė ir išorės detalizacija. Variklio skyriaus detalizacijos nėra. Vikšrai suprojektuoti dviem variantais — juostiniai iriš atskirų trakų. Kur reikia, detalės spausdintos dvipuse spauda, yra gana žymūs eksploatacijos pėdsakai, gana solidi spalvų atsarga. Modelis skirtas tik vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Nebent tik versija be vidaus įrangos ir su supaprastinta detalizacija yra «įkandama» mažesnės patirties modeliuotojams, dirbantiems labiau patyrusio kolegos priežiūroje.

W.M.C.Models 059 Chevrolet Impala 1967 

Autorius Anton Derevianko

Mastelis: 1 : 25

Lapų skaičius: 14 x A4

Lapų su detalėmis skaičius: 8 3/4

Surinkimo brėžinių skaičius: 29

Sudėtingumas: 4/5

Modelio matmenys: 219 mm x 85 mm x 65 mm

Chevrolet „Impala“ – amerikietiškas didysis lengvasis automobilis, kurį gamino korporacijos GM „Chevrolet“ padalinys nuo 1958 iki 1985 metų bei nuo 1994 iki 1996 ir nuo 1999 iki 2020 metų. Firmos modelių pasiūloje automobilis užėmė skirtingas pozicijas priklausomai nuo gamybos metų.  Iki 1965 metų „Impala“ buvo brangiausias „Chevrolet“ lengvasis automobilis. Taip pat buvo gaminama sportinė modifikacija „Impala“ SS («Super Sport»). Nuo 1964 iki 1967 metų jis buvo pozicionuojamas kaip atskiras modelis, kitu laikotarpiu buvo pristatomas kaip komplektavimo variantas. Priskaičiuojama 10 šio modelio kartų. 1965 – 70 metų automobiliai priskiriami 4 kartai. Skirtingai nuo ankstesnio truputį asketiško 1962-1964 metų „Impala“, sekanti karta turėjo ryškiai išreikštą agresyvų dizainą su taip vadinamomis „coke bottle“ (su lūžiu virš galinės rato arkos) šoninių panelių linijomis, tipiškomis antrai šešiasdešimtųjų metų pusei. Šoniniai stiklai tapo lenktais, be rėmelių viršutinėje dalyje (iki tol rėmeliai nusileisdavo kartu su stiklu). Modelių pasiūloje vėl atsirado kabrioletas, kupė, dviejų ir keturių durų „chardtopai“, keturių durų sedanas ir universalas. Variklių ir transmisijos pasirinkimas taip pat buvo smarkiai išplėstas.  „Super Sport“ modifikacija išsiskyrė salonu su atskiromis sėdynėmis ir centrine konsole, plačiu blizgančiu moldingu su juodu intarpu, pasibaigiančiu po galiniais šviesų blokais. Puikus pagal to meto amerikiečių įsivaizdavimą 1965 metų kėbulas buvo naudojamas labai ilgai. 1967 metais jo stilistika pakeista: jis įgijo labiau skulptūriškai išreikštą apiforminimą – kėbulo šonai truputį išsilygino, sumontuotos įkomponuotos į radiatoriaus groteles šviesos bei stambūs posūkių žibintai šalia priekinių žibintų – automobilis pradėjo atrodyti daug harmoningiau ir agresyviau. Galiniai šviesų blokai nuo tų metų nebebuvo apvalūs, vietoj tokių sumontuoti platūs, horizontalūs trijų sekcijų šviesos blokai su užsmailintais kraštais. 1967 metų chardtopas – sedanas, nudažytas juoda spalva, naudotas filmuojant serialą „Nerealieji“. 1967 – 68 metais nauji įstatymai gamintojus privertė smarkiai padirbėti didinant savo produkcijos saugumą. Tais metais „Impala“ automobiliuose pradėta montuoti saugi deformuojama vairo kolonėlė, paminkštinta vidaus apdailos plokščių ir prietaisų skydelio danga, pradėti montuoti posūkių rodiklių pakartojimo žibintėliai, tritaškio tvirtinimo saugos diržai (tik uždarų kėbulų automobiliuose). 1969 metais pasirodė paskutinė „Impala“ SS versija, besiskirianti diskiniais priekiniais stabdžiais standartinėje komplektacijoje. Po to šio pavadinimo automobilių gamyba ilgam sustabdyta.

Puikiai detalizuotas (salono, variklio skyriaus ir bagažinės, transmisijos ir važiuoklės, išorės detalizacija) ir suprojektuotas vidutinio sudėtingumo istorinio automobilio modelis.

MŽS-80 (Pr.389) «Lešč» — TSRS mažasis žvejybinis seineris  Autorius Aleksandr Vlasov 

Volkswagen W12 Roadster Concept  Autorius Dmitrij Popov

 

Šv.Jono Bažnyčia  Autorius Dmitrij Popov ir Denis Sinelnikov

Dailininkas Aleksandr Fabrichnij